1.
aš bijau tavo aido, tad, prieš užrakindama
spynas, kilimėlį purenu du kartus ir iššukuoju
orą prie durų, kad tavo kūnui jis išliktų šiltas.
Mūsų rudenys baigės, nors vis dar tikėjau, jog
ne visi lapai slepiasi medžiuose ir ne visi vardai
prasideda raidėmis A ar eN. Bet aš išvaliau tau
visas kryptis ir palikau jas darkart išplauti lietui,
kad jos taptų tau dar truputį nekaltesnės.
2.
aš bijau tavo aido ir lašu lyg ruduo per turėklus,
nors ir kvepia nutįsęs vanduo, nors ir laša nurimę
žibintai. Slepiuos ir degu lyg suklydęs kareivis, į
tuščią likimą paleidęs strėles. Tik jaučiu, kad laiku
ir be laiko prisiglaudus skandinuos gyvasties pursluose.
tu žvelgi ir ieškai šalto oro ramybės, bet šiame ore
deguonies nėra ir tylai dar jokie vardai vardai netinka.
aš bijau tavo aido,
tačiau vis tiek kasdien juo susergu iš naujo.