...

Atpažinau tave, esi nuodai.
Tikri, reti ir sunkūs. Bandai
tokie netinka. Ten geriau gandai.
Esi žinia, kuri mane pakandai.

To negana – pribaigt bandai,
kur besiliesčiau – viską išgalandai
ir į kiekvieną porą įlindai,
kas buvo įrankiai – jau tik rakandai

semt prieblandai, kuri taip pat nuodai,
ir mintys – sklidini jų indai,
o bruožais tampa blunkantys randai,
lipnus šešėlis, kurį mindai

ir vis mažiau ką nors valdai,
aidai ištįsta tylant sarabandai
ir ima tukt ant prieširdžių ledai,
visi laivai – skrajojantys olandai,

jokių ten priešnuodžių, bandai
šypsotis – duoklė brandai...
jėgų dar valandai  n-tai
ir jau gyventa buvo andai.