Vaikystė

Tą vakarą tamsų, tylų
Žiūrėdama pro langelį, išvydau danguje
Vienintelę žvaigždelę žibančia
Kuri nuskraidino į prisiminimų šalį
Kuri priminė, tai kas buvo visai užmiršta.
Ir tarsi suskamba širdyje, seniai užmirštas vaikiškas balsas
Kuris sugrįžo pas mus,
Kuris kviečia pasijuokti, pasvajot
Ir tarsi priglunda ir suskamba sena vaikystės daina...
Džiaugiuosi kad galiu nors trumpam prikelt vaikystę,
Užmerkusi pajust svaigų orą
Ir pakilt aukštai virš debesų
Ir skrieti skrieti vis tolyn.
Laikas nelaukia, nepalieka kelio atgal
Tik nuneša, vis kas buvo
Bet širdyse padovanojo prisiminimus ir viltį
Kuriuos vėjas rūke supras
Ir atkartos tik aidas...