Šoka spindulys lietaus laše...

Tiršti debesys tvenkiasi, pučiasi,
Skaudžiai talžomi šiurkščių vėjų.
Panašu, kad tuoj pratrūks
Ir pliūptels sūriomis ašaromis,
Lyg neklaužados vaikai,
Nepaklūstantys dangaus valiai -
Be paliovos lyti ant žemės...

Neatlaikę spaudimo, keli lašai
Graudžiai tėkšteli ant akmens,
Ir virsta plona gija, nusidriekusia
Į Amžinybę.

Saulės spindulys, graudžiai šyptelėjęs,
Liūdnu žvilgsniu išdžiovino
Verkiantį akmenį.

Jis nespėjo sušokti –
Jis pavėlavo.