apie skirtumus
labai atsargiai ir lėtai iš pažiūros ateina vakaras
į tavo periferiją, į horizontą viskas
po truputį nutyla ir tyla
tu žinai, nėra vilkas
pabėga ir lieka likučiai
vaiduokliai
vakare kuomet liaujasi suktis
karuselė tu vemi ir nėra kas laikytų tau plaukus
ir į sienas žiūrėt atsibosta kai kažkas
tau kažką tyliai klykia
taip kad lūžta nagai krenta dantys
visada visada iš pat ryto tu sukiesi į savo kokoną
ir tave traukia žemė
tik sukis
ir tavęs tada netraukia dangus
o mane dangus
visą laiką