Gyvenimo prasmės ieškojimas

Dar anksti „drybsoti ant lentos“
Ir „tiesti kuprą“, nors nesi kuprotas.
lauki vis kitos aušros
na, ir kas, kad rytas „truputį rasotas. „
Pamilsi akmenį -
galėsi skausmą savo jam išlieti,
o troškulį numaldyti rasa.
Savęs neranda ne vien tiktai poetai,
dažnam nurieda ašara ir ne viena.
Kai sielai reikia atramos,
eini kalbėt su medžiais
ir nesvarbu kiti ką pagalvos,
kalbasi su savimi juk dažnas.
Sutikti artimą būtybę -
tas pats kaip „mesti burtą“,
Suprast, pažinti beprasmybę -
gyvenimas ieškojimams sukurtas...