nebijau

Man mirtis jau į sprandą alsuoja
ant pečių įsitaisę velniai
Ir kikena ir garsiai kvatoja
nenurimstantys padarai

Nebijau aš velnių ir numirti
nebijau ir vėliai atgimt
Aš bijau  prarast savo viltį
kada nors vėl tave apkabint

Ir išpuošti tave ramunėlėm
kad galėtum spėliot ar myliu
Apkabinti tave, širdžiai miela
pasiguost, kaip be tavęs sunku.

Taip, kas buvo, mes to negražinsim
Ir nebusim tikriausiai kartu
Tik kai vėl tu mane prisiminsi
prisimink, kad tave aš  myliu.