Ar tu matai?.. Mes - tu

Pasaulis apsinešus, pasaulis užsimetus,
Kai tyliai plaukia debesys ir tyliai kalba žmonės,
Per petį tu mane esi ne kartą metęs,
Man nesvarbu, man pochui - nedūžtančios svajonės.

Aš koncentruoju pyktį, aš išnešu į šviesą,
Aš generuoju savo subjektyvius žodžius,
Kai pliekiasi tamsieji, kai godžiai ryja mėsą
Ir nachui viską nuneša neaktyvus lietus.

Sugniaužiame kastetus, atpalaiduojam širdis
Ir taško per kraštus užsmaugianti tamsa,
Haliūnai neša stogus, tačiau dangus mus girdi
Ir spengia per ausis apakinti šviesa.

Klaupiesi prieš mane, tavo akyse - krachas,
Tavo delnai žemėti, iškruvinti melu,
O aš skelbiu: „Tau - šakės, tau - šachas nachui matas! „
Nes aš neegzistuoju, nes aš negyvenu.

Užlūžta internetas, dangoraižiai - į šipulius,
Mes judame be garso, mes smogiame naktim,
Per teliką jie žada meteoritų kritulius,
O mums jau per vėlu - mes pisame žemyn.

Įaudrinta vaizduotė, žemyn nuleistos rankos,
Mes - kino vierchai, monstrai iliuzijos tiesų,
Mes einame per audrą ir mūsų širdys trankos,
Mes hakinam pasaulį; ar tu matai?.. Mes - tu.

© 2012. 06. 05 20: 53 Jaunius Čiulada