Aš – pakerės moralistams

Tiktukas) 1 man atrodo, vedmainiauja,
Nes pakerę kas naktį laiko saujoj.

Bet morale sava neabejoja,
O juk maniškė, rodos, ne tarp kojų.

Aš nuo mažens su pakerėm suaugęs,
Jos buvo dosnios kaip turtingas draugas –

Viriau ne kartą iš raudžių žuvinę –
Ją srėbdamas gardžiavosi ne vienas.

Jei dviprasmybėm mano eilės skamba,
Teimkit tą, kuri arčiau prie bambos.

Ir dusuliais nesirkite be laiko,
Juk tikrumoj visur ir visko taikos.

O aš eiles bandysiu dar pratęsti
Jos man tas pat, kaip geidulys su spąstais.

Atleiskite, nenoriu ko įžeisti –
Pirmyn, į mano pakeringą raistą.


Vieno iš moralistų vardas) 1