Girdėjau sakant:
„verkia lietus“.
Kas nuskriaudė jį,
tartum vaiką?
Ar turi tėvus,
kad paguostų, jei to reikia?
Vaikšto jis bepėdžiais Dievų takais,
vis ieško kažko...
Noriu surinkti ašaras -
to lietaus, našlaičio vaiko.
Tik gaila, priglaust negaliu
ir jo ašarų suverti ant smilgos.
Lietui verkiant, savyje tyliu:
vasaros liūties pasiilgau.