Pakerės

Paslaptingas baisē, ondėnio ožpėltas,
Pakerės po žmuoniū pastatītās tėltās.

Viežė nē žovelės nelaikīsi saujuo,
Tik dėktiau pajosi ėšalkėma nauji.

Pakerie apaugus tarsi figas lapās,
Pats skanoms ė laimė gėlėi pasėsiepė.

Ė vėsā ne žmuogo pėrštās dailē spaudi –
Ta vėita pri kera baisē šėrdi audrėn.

Kuožna žovės slīdi, veiz pro kor pasproktė,
Pakerie vėsuokēs ėšlinkėmās rokšlas.

Jē esi nepratės, onkstiau nežvejuojės,
Toštio saujė lėksi, skaudē ėšsėžiuojės –

Rėibiuosės žovelės ėšsėlakstė opie,
Palėikt tik svajuonė atmintie soklopus.