Zmonės ne Dievai

Visi mes žmonės - ne Dievai,
Klaidų pridarome apsčiai.
Visi ir mokame už tai,
Nes jų pridarome apsčiai.
Kiekvienas moka savą kainą,
Nes taip surėdyta auksčiau
Mūs esančių Dievų,
Jie stebi, seka mūsų pėdas,
Kurių pripėdinam apsčiai.
Akie Tu Dievo, juk matai Tu viską
Mano kančias, mano godas....
Regi, stebi, fiksuoji many verdančias aistras:
Tai kerštas, pavydas ir melagystės,
Kurios taip nuodija mane.
Pati baisiausia manyje slypinti aistra-kančia:
Puikybė! Per ją daug praradau ir netekau:
Draugų, dienų, naktų bemiegių aš ilgų.
Meldžiu Tavęs ištrinki šitą aistrą,
Numesk šalin ją nuo manęs.
O Dievo viską matanti akie,
Apglėbk mane, priglausk ir išklausyk!
Aš atsiduodu Tavo valiai,
Širdim, protu ir kūnu nuodėmingu savo.
Ištrink tą bjaurią aistrą iš manęs,
Suteik man paskutinį šansą.....