Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 13 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Šarūnas Zombis
Radijas ir Tomasz Beksiński   

2014 metais išėjo knyga „Beksińscy. Portret podwójny“, kurią parašė Magdalena Grzebałkowska. 2014 m. gruodžio 24 dieną sukako 15 metų nuo lenkų radijo laidų vedėjo Tomasz Beksiński (1958-1999) mirties. Ta proga keletas prisiminimų apie radiją.
      Užaugau su Liuksemburgo radiju. Pradėjau jį klausyt gal 1976, tiksliai neprisimenu. Jis grojo puikią 1950 – 1970 metų muziką. Toks radijas netrukdė kitiems darbams, jo klausant buvo galima skaityt knygas. Lietuviško radijo tarybiniais laikais praktiškai neklausiau. Išskyrus, žinoma, Amerikos balso laidas. Dar paklausydavau Laisvosios Europos ir Vatikano radijų. Vatikano radijo laidos buvo trumpos, berods 15 minučių. Visų šių mano radijų transliacijos buvo trukdomos ir nekokybiškos. Liuksemburgas geriau girdėdavosi tik vakare, bet net ir tada signalas pastoviai dingdavo. Mano tėvas ir senelis irgi klausydavosi Amerikos balso. Prisimenu, kaip kaime pas senelį šių laidų kartu pasiklausyt ateidavo kaimynas. Tuo metu senelis jau buvo gerokai apkurtęs, taigi klausydavosi galvą prikišęs prie radijo. Nepamiršiu, kaip pusbrolis Gintaras pasidarė mėtomą su sparneliais adatą ir demonstravo jos veikimą seneliui. Tokia adata strigdavo net į mūrinę sieną, jei ji būdavo tinkuota ar dažyta. Tą kartą senelis kaip tik klausė prigludęs prie radijo Amerikos balso. Pusbrolis tarė: „Va, kaip stringa“ ir metė adatą. Pataikė tiesiai į dieduko nosį. Įstrigo neblogai, nes pirmu bandymu senelis net nesugebėjo numušti jos. Paskui pagriebė šlepetę ir gerokai įkrėtė į kailį Gintarui. Tėvas magnetofono įrašų niekada neklausydavo, bet jau visai kitais laikais, jis paprašė pas mane juostos ir įsirašė finalinę vieno šių radijų lietuvišką laidą.
      Liuksemburgo radijui esu dėkingas už pažintį su 1950 – 1970 metų muzika. Net ir pirmoji mano paties pirkta kasetė buvo „The Beatles“ rinkinys. Lygiagrečiai su Liuksemburgo radiju klausydavausi ir Lenkijos radijo 1 ir 2 programų. Tuo metu apie muziką daugiausiai žinojo klasiokas Algirdas, kuris klausėsi Lenkijos radijo 3 programos. Jo įtakoje radijus su UTB diapazonu nusipirko ir visi kiti klasiokai, išskyrus mane. Ne vieną kartą ir mane ragino tai padaryt, bet aš jo nepaklausiau. Tai viena iš mano didesnių klaidų. To priežastys buvo kelios. Pagrindinė turbūt ta, kad aš netikėjau, kad Lenkijos radijo 3 programa geresnė už mano klausomas. Antra priežastis buvo, kad aš visada daugiau domėjausi kinu, nei muzika. Mano tėvas labai domėjosi radiotechnika ir taisydavo įvairius radijo aparatus. Už pataisymą dažnai žmonės jam palikdavo senus aparatus.  Pas mus buvo keliasdešimt radijo aparatų, bet nė vieno su UTB diapazonu. Tiesa, vienas toks buvo, bet pats blokas buvo iš jo išimtas. Buvo ir keletas prieškarinių radijų. Paradoksalu, bet paskutinis radijas, kurį žmonės atidavė tėvui, buvo puikus radijas ir būtent su UTB diapazonu. Bet tai jau buvo 2008 metai, jau per vėlu. O tais laikais laidų klausydavausi per įvairius tėvo radijus. Negaliu tiksliai prisimint, kada pirmą kartą išgirdau Tomasz Beksiński laidas. Prisimenu, kaip klausydavau jo laidos „Romantycy muzyki rockowej”, daugiausia skirtos New romantic stiliaus muzikai. Tada pamėgau tokią muziką. Tiesa, panašių laidų per Lenkijos radijo 2 ir 1 programas buvo nedaug, jos buvo sunkiau sugaudomos, nes būdavo ne kasdien, bet tik kartą per savaitę. Dar trukdė ir vėlyvas transliacijos laikas, kuris dažnai kirsdavosi su filmais per televiziją. Buvau įsirašęs keletą laidų. Gaila, kad 1990 metais visus senus įrašus ištryniau. Tuomet trumpą laiką domėjausi lietuviška muzika. 1990 metais užsieninės muzikos eteryje buvo pagausėję, todėl nelaikiau senesnių įrašų vertingais, o ir jų kokybė buvo bloga.   
      Radijo naktimis klausydavausi ir armijoje, eidamas sargybą. Turėjau kišeninį radiją. Kartą sugrįžus iš posto, karininkas paklausė, ar aš nešiojuosi muziką į postą. Išsisukau, sakydamas, kad netoliese kaime buvo vestuvės. Tačiau, abejoju, ar jis nepastebėjo radijo mano kišenėje. Tas pats karininkas kartą pastebėjo mano kišenėje net ir tūriu žymiai mažesnį daiktą – cigarečių pakelį. Buvo taip. Tą kartą sargyboje niekas neturėjo cigarečių. Ir greitai jų gauti galimybių nebuvo. Buvo šeštadienis ir parduotuvė turėjo atsidaryti tik po dviejų dienų. Jau eidami į pamainą kareiviai nerimavo, kaip čia teks tokį ilgą laiką apsieit be cigarečių. Klausė ir pas mane, ar aš turiu. Aš, žinoma, dalintis nesiruošiau, nors buvau apsirūpinęs geromis cigaretėmis. Todėl pasakiau, kad neturiu. Tačiau viskas paaiškėjo, kai man reikėjo eiti į postą. Postuose rūkyti buvo draudžiama, kadangi saugojom įvairių rūšių degalus. Karininko apgauti nepavyko, teko kraustyti kišenes. Mano cigarečių pakelis buvo padėtas sargybos viršininko kambaryje, kuriame šis ir miegodavo. Garsas apie mano cigarečių pakelį jau buvo pasklidęs, visi kareiviai varvino seilę. Tačiau pakelis buvo saugomas ir sunkiai pasiekiamas. Bet išeitis buvo rasta. Vienas užkietėjęs rūkorius nutaikė progą, kai karininkas užmigo ant savo gulto. Tada jau liko tik basom kojom įslinkti į kambarį ir sėlinti prie cigarečių pakelio. Tačiau, nelaimei, konfiskacijos metu pakelis buvo neatplėštas. Pabudęs karininkas pamatė, kad jau kažkas neiškentė ir praplėšė pakelį, paimdamas keletą cigarečių. Karininkas supyko, greit buvo paleistas pavojaus signalas, visas karaūlas pakeltas, ieškota kaltų. Kaltų, žinoma, neatsirado. Taip ir nepavyko man poste ramiai parūkyt. Beje, minėtu kišeniniu radiju irgi neteko ilgai naudotis. Kažkas pavogė ir radiją.
    1994 metais tėvas man nupirko gerą radiją „Grundig“. Tada FM bangų ruože jau buvo daug lietuviškų radijo stočių. Lenkijos radijo 3 programos laidų pradėjau klausytis tik 1997 metais. Greit aptikau Piotr Kaczkowki laidą „Minimax“. O štai Tomasz Beksiński laidą suradau ne iš karto. Priežastys buvo kelios. Visų pirma, ši laida buvo vėlyvu laiku, šeštadienio naktį. Beksinskio vedamos laidos prasidėdavo jo mėgstamą vampyrišką valandą – vidurnaktį. Tokiu laiku aš jau išjungdavau radiją ir žiūrėdavau filmus per televiziją. Jei būdavau išgėręs didesnę bačkutę alaus, tai dar pasiklausydavau muzikos iš kasečių. Tačiau vieną kartą 12 valandą nakties aš radijo neišjungiau, kaip paprastai. Ir ta pirmoji laida mane tiesiog pritrenkė. Nepamiršiu, su kokiu nekantrumu aš laukiau antrosios laidos. O ji turėjo būti dar tik po dviejų savaičių. Nes savo laidą Tomasz vedė pasikeisdamas su Piotr Kosiński. Kai aš sulaukiau antrosios laidos – supratau, kad aš suradau savo gyvenimo laidą. Labai sunku trumpai apibūdinti, kas tai buvo ir dar sunkiau suvokti tiems, kas nesiklausė. Šis nepakartojamas muzikinis spektaklis vykdavo kas 2 savaitės. Laidas Tomasz Beksiński rengdavo nepaprastai kruopščiai, dažniausiai 2 savaitės  darbo vienai laidai. Tai buvo ne paprastas radijo klausymas, bet žodžiais ir garsais susietas autobiografinis persiuntimas, adresuotas asmeniškiems klausytojo apmąstymams. 1999 metais stipriausios laidos buvo „Naktis su Lacrimosa“. Šiai laidai jis teikė ypatingą  dėmesį ir ruošėsi ilgiau, nei įprastai. Bet tai, ką išgirdome – viršijo visus lūkesčius, Afroditės vaidmenį laidoje atliko Monika Makowska, nes sumanymas reikalavo moteriško balso.  Na, ir man pačiam labai svarbios Tomasz laidos – „Horroro naktys“. Tokios naktys 1999 metais buvo 2. Nes Tomasz, kaip ir aš, buvo didelis siaubo kino mėgėjas.  Jis taip sugebėdavo muzika ir pasakojimas perteikt Edgar Allan Poe kūrybą, kad net skirtingi šio autoriaus kūriniai susiliedavo į vientisą pasakojimą ir atrodydavo visai kitaip. Mokėjo bet kokią nuotaiką išgaut, nebūtinai siaubo ar niūrią, galėjo būti ir labai romantiška ar pavasariška laida.
      Šiandien jau galima tik analizuot, kur glūdi Tomasz Beksiński sėkmė. Neabejotina, kad toks žmogus gimsta tik kartą per šimtą metų. Buvo apdovanotas neįtikėtina įtikinėjimo dovana. Šiuo atžvilgiu jį galima lyginti su Adolfu Hitleriu. Čia jau matau piktuosius kritikus, kurie niurna, ką čia tas Zombis porina, juk politikai, banditai ar parsidavę žurnalistai, durninantys skaitytojus ir taip pasišaunantys į seimą manipuliuoja liaudies masėmis. O Tomasz Beksiński savo įtaką naudojo visiškai kitoje erdvėje. Aš pilnai sutinku su mano kritikų nuomone. Tačiau norėčiau pastebėt vieną svarbų dalyką. Kad tokio lygio asmenybės galėtų atsirasti ir kas svarbu – ne tik atsirasti, bet ir realizuoti save, įgyvendinti savo planus, reikalinga tam tikra kultūrinė ar politinė erdvė. Jei Hitleris galėjo atsirasti ir susiformuoti kaip asmenybė net ir Austrijoje, tai realizuoti save jis galėjo tik Vokietijoje. Taip ir Tomasz Beksiński nebūtų galėjęs realizuoti savęs kitoje šalyje, nei Lenkija. Aš tikrai pavydžiu Lenkijai, kad ji turėjo tokio lygio kultūrinę erdvę. Visų pirma – tai radijas ir jo lygis. Piotr Kaczkowski laidos. Tomasz visada pabrėždavo, kad daug ką perėmė ir mokėsi iš Piotr Kaczkowski. Kai 1999 metais Tomasz Beksiński nusižudė, aš pradėjau ieškoti panašių laidų viso pasaulio radijuose. Tačiau gana greit suvokiau, kad nieko panašaus nėra ir daugiau nebus. Praėjus 15 metų nuo jo mirties, Piotr Kosiński, su kuriuo Tomasz Beksiński pasikeisdami vedė laidas, prisimindamas savo kolegą pasakė mintį, po kuria galima pasirašyti: „Tai ką Tomasz kūrė radijuje, buvo unikalus ir nesutinkamas reiškinys radijuje apskritai“. Galima tik papildyt, kad Tomasz Beksiński laidos buvo adresuotos ne masėms, bet jautresniems klausytojams. Kas labai svarbu – jis niekada negrojo pop muzikos, bet visada kitokią muziką, nei ta, kuri karaliauja top sąrašuose. Ir visada sugebėdavo atvert ir kitų ausis tokiai muzikai. Dauguma jo pristatytų grupių tikrai nebūtų turėjusios tokio populiarumo, jei ne jis. Įdomu ir tai, kad, kad jis turėjo daug gerbėjų, o paskutiniame XX amžiaus dešimtmetyje jo laidų daugiausiai klausėsi jauni žmonės.
        Tomasz Beksiński garsėjo ir kaip vienas charizmatiškiausių kino filmų vertėjų ir publicistų, rašiusių ne tik muzikinėmis temomis. Aš pats niekada nerašiau straipsnių apie muziką. Tiesa, kartą, vienas iš Tomasz Beksiński gerbėjų forumo dalyvių manęs paprašė, kad šį tą papasakočiau apie lietuvišką muziką. Taip gimė trumpi pasakojimai apie Zombio lietuviškos muzikos top 10. Pastaruoju metu įdomesnes lietuviškas grupes pristatinėja radijo stotis LRT Opus. Gaila, tik, kad Alytuje labai silpnas šios stoties signalas, dažnai būna mono. O tokia muzika reikalauja gero stereo garso. Lietuvos radijo 3 programa buvo sukurta prieš Lietuvai stojant į ES. Tačiau egzistavo neilgai, nes paaiškėjo, kad ES nekelia tokių reikalavimų. Ši stotis daugiausia grojo klasikinę muziką, buvo laida šiuolaikinei muzikai, kurioje buvo galima pasiklausyt labai keistos ir įdomios muzikos. Prisimenu kavos puodelių skambėjimą, eteryje trunkantį pusvalandį ir ilgiau, užmiršus išjungti mikrofonus. Dabartinis sprendimas sukurti LRT Opus man daugiau patinka už senesnį variantą, nes klasikos ir kažkiek džiazo galima atrast ir LRT Klasikoje.
      Žinoma, ir per lietuviškus radijus buvo gerų laidų: „Žodžiai ir muzika“ (Radijo stotis „Ultra Vires“), „Pyktis“ (Radijo stotis „Ultra Vires“) ir „Rock 99“ (Radijo stotis „FM 99“). Iš dabartinių laidų išskirčiau „Modus“, transliuojamą per LRT Klasika.
      Kartais žmonės manęs klausia, kokio radijo aš klausau dabar. Aš atsakau, kad be Lenkijos radijo aš dar klausau „M-1 Plius“. Kai prieš kelis metus Artūras Balčiūnas išgirdo tokį atsakymą, jis pasakė, kad yra ir lietuviška radijo stotis, transliuojanti metalą. Aš buvau labai nustebęs, bet paskui paaiškėjo, kad tai – internetinė stotis. Tada aš pasakiau, kad internete aš „M-1 Plius“ neklausau, o jei prisijungčiau, tai nusikirsčiau sau ranką. Internete pasirinkimas labai didelis. Tačiau turiu prisipažinti, kad kartą aš buvau prisijungęs prie „M-1 Plius“ svetainės, kai buvo fatališkiausios Lietuvos moters rinkimai. Kaip gi nepasižiūrėsi, kas Lietuvoje pati fatališkiausia (pimpalo tai nekirsiu).
      Pateiksiu dar vieną pavyzdį iš „M-1 Plius“ istorijos. Kartą į šios stoties studiją užėjo kitos stoties darbuotojas. Tuo metu grojo „U2“. Tos kitos stoties darbuotojas pasakė savo kolegoms: „Kokie jūs laimingi, kad galit grot tokią muziką“. Komentarų net ir nereikia.
      Žinoma, mano tekstas Lietuvos skaitytojams bus neįdomus, bet esu per daug apipuvęs, kad versčiau į lenkų kalbą. Tuo labiau, kad mano krokodilas Vladas prieš kelis metus suvalgė mūsų gražiąją sekretorę, kuri gal būtų išvertusi. Aš pats iš rūsio jau retokai išeinu. Tik krokodilas tradiciškai vakarais kažkur dingsta. Rytais parsiranda, bet namo nieko neparneša, gal nenori dalintis. Kai papriekaištauju, tai tik išsišiepia ir sako: „Penkis kartus per dieną valgyk vaisių ir daržovių. ES finansuojama reklama“.
2015-05-06 18:06
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 3 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2015-05-06 22:17
Nie cas
Maanam - Krakowski spleen (HQ)
https://www.youtube.com/watch?v=BaVVaS2n6MY
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2015-05-06 22:10
Nie cas
šis ir prieš tai skaityti jūsų tekstai yra labai informatyvūs. Patiko vienas pastebėjimas, kad tik tam tikroje terpėje gali atsirasti tik jai skirti unikalūs reiškiniai, šiuo atveju, muzikalus, teatrališkas, bet kartu ir nuoširdus Beksińsc. Jis galėjo būti visai niekieno nepastebėtas, bet va, vieno klausytojo, jo absoliučios klausos dėka šis gal niekuo neišsiskiriantis garso menininkas tapo visų mylimas ir gerbiamas. Gal žodis  ' gerbiamas' netinkamas vartoti, norint apibūdinti meno žmogų, nes menas būti savimi yra niekuo neįvardijamas ir negali būti apibrėžtas. Menas yra tikras, kai jis yra nesuvaidintas.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą