tuštybė.

Su kiekviena diena tu žadi sau kažką naujo, nepaprasto
Dažnai užmiršti tu kitus mėginant siekti įspūdingo ar neatrasto.
Pasineri stačiai į fantazijų duobę beribę
Žengi koja kojon su laimę. Juk laukia šlovė begalinė.
... Palauk...
Bet kur tas susižavėjimas akimirka, jos ypatingumu?
Kur tie gebėjimai dieną paversti nuotykiu didžiu?
Kartais aklai tu pasineri į tuštybės kupinus norus
Dažniausiai praleisdamas žaviausius akimirkos bruožus...
Tu pamiršti parodyti kitokią emociją,
Įeini į netikros, suvaidintos personos proporciją.
O ar pameni kai tik dangus tau tebuvo svarbiausias rodiklis?
Takas į laisvę, į kuria tu su siekiais taip stipriai buvai linkęs...
Dabar tik tuštybe,
Vaidyba didžiuotis gali.
Ir kaip tikrais žmonių jausmais žaidi,
Savo būviu tu dabar tiktais šypsni keli.
Šlovė ir turtas. Žengei tu šiuo keliu.
O aš už tuštybės marionetes dabar tik paniekos taurę tavo sveikaton siunčiu.