Važiuojant į rarotas
sapnų rūkuos
tu, diedai,
vilką užmatyk
tik neprabusk
šermukšnių uogom
apsikaišęs, kai tvoros
iš skausmo poškės.
Jei boba paregėsi
tris kartus sušvilpk
surasi kopėčias
į dangų atremtas -
užlipęs žvaigždės atsikąsk.
Tada, kai grūšią
privažiuosi balto lauko vidury,
Paną Mariją pamatysi.
Jai aukso paukščiai
sklando virš galvos
ir sūnus snaudžia galvą pasidėjęs.
Tai tu prieik,
persižegnok,
ir vilko iltį užkabink ant kaklo,
o tada jau matysi...