Nepratus aš
kad žmonės man linkėtų
vėjo palankaus
nepratus
ir pamiršus apie
angelus buvau
bet dieną vieną
jį pamačius
net išsigandau
kai jis man nė nepastebėjus
pakylėjo ligi dangaus
ir ten aukštai
aš saulę pamačiau
ir susigėdau baisiai, išraudau
įpratus aš mylėti
ir džiaugtis samanom
o čia plačiam dangaus sklaute
aš apsiglėbus
spindulį laikau.