kai tyla užspaudžia paskutinę gerklę
ir pati pradeda spengti
atsiveria regėjimai
lipi dienų kopėtėlėmis
pamažu
vilkdamas praeities ryšulį
kartais sustoji
įkvepi
nedrįsti atsisukti
suakmenėsi
bijai žvegti į priekį
apaksi
taip ir lipi
sekamdienis
pirmadiens
tyloje
spengdamas