Pamesta diena

Mažučiuose vaiko delnuose
Telpa viso pasaulio šiluma,
Skausmas ir miltys,
Neišsipildžiusios svajos,
Gaivios akimirkos…
- - - - - - - - - - - - - - - - - -
Kaip jūra išplauna į krantą
Nugludintus akmenis,
Taip išmetamos pastovaus gyvenimo
Žmogaus viltys…
Pamestos ir nerandančios kelio…

Smėlio dulkelėm
pabirusios ašaros vaiko,
Kurios nukritusios užaugino tave.
Ir, bandydamas gaudyti,
Užkliudė minutinę laikrodžio rodyklę…
Tuomet, kai ji nenorėjo sustoti,
Tuomet, kai mažos rankutės
negalejo pamoti
Tau, praeitie…

Gyvenimo šukėm pabirus po kojom,
Užstrigus laiko tėkmėj,
Kai besiblaškantis paukštis
Vėjo glėby
Nustoja plasnojęs…
…pameti pėdsakus
Kažkur, tarp dangaus patalų…

Supranti -
nebeateis rytojus…