Raistas

Išsivadavo raistas iš žiemužės gniaužtų,
Viskas, kas gyva, juda, kruta, čiulba...
Darbštuolis bebras užtvanką pastatė,
Nebyliai kalbasi porelės gulbių.
Užbaigusios linksmas piršlybas,
Tuoktuvių puotą gervės kelia -
Jau laikas sukt lizdus, vaikus perėti
Ir ruoštis vėl į  ilgą kelią.

Kas dieną saulė vis karščiau pašildo,
Akivaruose  spanguolynai rausta,
Kai vakaras išskleidžia žilą rūką,
Virš raisto laumės skalbinius išdžiausto.
O kai ruduo aplanko raistą,
Gervių pulkai į dangų kyla,
Ištiesia  šlamančius sparnus, plasnoja,
O atsisveikinimo klyksmas plėšo vakarinę tylą.