Tu vis klausi manęs,
Ar pavasaris sveikins tave,
Ar gyvenimo puokštė kančių
Kas rytą suteiks tau vilčių?
Tu klausi, o aš vis tyliu,
Tyliu, nes laukiu pavasario džiaugsmo...
Tu vis klausi manęs,
Ar pieva ir upė baigias kažkur,
Ar gyvenimo saulė, švietus ratu
Ištrūksta iš amžino spindulio pančio?
Tu klausi, o aš vis tyliu,
Tyliu, nes laukiu pavasario džiaugsmo...
Tu vis klausi manęs,
Ar pavasaris džiugins tave,
Ar gyvenimo sauja grūdų
Nekris į erškėčius tamsius?
Tu klausi, o aš vis tyliu,
Tyliu, nes paukštė mirties tupi man ant peties...
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai.
Plačiau...
2015-04-30 19:21
Tiesiog tylom pieštuko tyli širdelė sueiliavo sau.:)Bet baisiai norisi pasidalint ir su kitais.O gal supras?:) Sėkmės!
2015-04-30 14:24
nuoširdu miela, bet gimtadienio sveikinimas tetai antaninai 1
2015-04-30 07:57
Teisingai Felicija pasakė - tai yra eiliukas(?) sau :) 1
2015-04-29 23:35
pliusas už nuoširdų jausmą. bet įvaizdžiai taip pabodę, jog tas privalumas nublanksta. 2--
2015-04-29 22:18
Bet banalu, tai banalu. Ką daugiau pasakyti.
2015-04-29 21:09
Klasikinė tiesa, kad autoriai savo kūriniuose išreiškia save. Psichologai pasakytų - pirmiausia, savo fobijas. Giliai užjaučiu. Tačiau, kai fobijos pereina ribas, gal vertėtų imtis kitų priemonių, o ne kankinti tokius gražius žodžius?
Nenorėjau įskaudinti. Tačiau yra poezija sau. Šis kūrinys, kaip tik iš to lentynėlės :)