Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 4 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Matau tave stovintį prie skausmo ir nusivylimo tiršto rūko. Stovintį prie abejonių ir juodų minčių srauto. Matau tave susimasčiusį ir žinantį, kad vis dar gali valdyti penkis savo pojūčius - MATYTI, KLAUSYTI, UŽUOSTI, SKANAUTI ir LYTĖTI. Matau tave, žinantį, kad privalai naudotis jais. Bet kažkas trukdo, kažkas vis dar painiojasi tavo kelyje. Kažkas, ko negali pamiršti, ko nenori išbraukti iš savo minčių. Kažkas, kuris GAL lydės tave visą tavo likusį gyvenimą. Bet tik- GAL...
Jaučiu tavo nusivylimą, todėl bandau MATYTI tai, ką tu matai... Bandau matyti tolius į kuriuos tu žvelgi, norėdamas sugrąžinti praeitį, bet suprantanti, kad GAL viskas gali būti kitaip. GAL, tu žvelgsi į šiuos tolius su šviesesne, daugiau spalvų ir ryškesne ateitimi. GAL šie toliai, bus daug artimesni ir ne tokie vieniši, bus pripildyti ištikimybės ir pasitikėjimo jausmais.
Bandau KLAUSYTI tas melodijas, kurias kadaise tu klausei, kurios buvo visos tau panašios ir visiškai beprasmės. Bet dabar tu girdi jas kitaip. Dabar tu girdi jų skambesį, jų begaliniai gilią reikšmę. Dabar tu klausai ir girdi kiekvieną natą, kiekvieną įkvėpimą, ritmingą pabaigą. Girdi, nes tai tau sava ir taip pat svetima, artima ir nebepasiekiama. Ir GAL bandai išgirsti tu kitas melodijas, kurios bus tau naujos, bet GAL taip pat taps artimos.
... Stovi ir stebi bespalvius ūkanotus tolius, klausydamas senų, naujai skambančių melodijų...
Bandau UŽUOSTI baltų lelijų aštrų kvapą, kurį užuodi tu. Perbraukdamas pirštu žiedo išlinkimus, tu vis vartai sunkių prisiminimų knygą, norėdamas atrasti akimirką, kuri primintų baltos lelijos istoriją. Lelijos, kuri buvo skirta ypatingam, mylimam. Tam, kuris neįvertino, kuriam baltas žiedas, nepasirodė toks švelnus ir toks ypatingai kvapnus. Vartai storos knygos puslapius ir vis grįžti ten, kur lelijos žiedas nuvyto, kur liko tik pabirę žiedlapiai. O GAL bandai užuosti naujai kvepiančią bekvapę, taip pat baltą, bet savotiškai ypatingą gėlę.
... Neįžvelgiamų tolių rūke, lengvos melodijos apsuptyje, tu įkvėpi aromatą, kuris tau primena brangų, bet neįvertintą kvapą...
Bandau pajusti SKONĮ, kurį tu jauti, lūpomis liesdamas, šviežiai iškeptą pyragą, skanaudamas jo trupiniais. Skonį, kuriuo norėjai dalintis amžinybę su tuo, kuo tikėjai, kuri mylėjai. Kuriam ruošeisi nešti pyragą kiekvieną rytą ir surinkti trupinius kiekvieną vakarą. Norėjai... Bet GAL kažkas norės tai atnešti tau, surinkti trupinius ir apsisukus sušnibždėti - “ Viskas bus gerai! “.
... Atsikandęs kąsnelį pyrago supranti, kad jo skonis susimaišęs su lelijų kvapu, primena gerai žinomos melodijos skambesį tirštame neišsisklaidžiusiame tolių rūke...
Bandau LYTĖTI, tai ką tavo rankos liečia... Rankos, kurios apglėbusios tavo panarintą galvą, bando rasti atsakymą užmerktų akių lygumoje. Rankos, kurios perbraukusios per išvargusį nuo minčių veidą, bando nubraukti prisiminimus, kuriais nebegali pasidalinti su tuo kas tavęs nesuprato. Rankos, kurios suspaustos į kumščius, bando išmušti skausmą iš tavo sielos. Ir GAL, tik GAL kažkas bandys paliesti tavo rankas, kad galėtu tave paguosti, kad galėtu apraminti, kad galėtu sušildyti nuo vienatvės skausmo.
... Rankos paėmusios lelijos kvapnų žiedą sušvelnėja, nubraukia kvepiančio pyrago trupinius, pagarsina senai pažystamos melodijos ritmą ir, neįžengiamuose toliuose, išsklaido tirštą, sunkiai sklaidomą rūką...
Bandau surasti ŠEŠTAJĮ POJŪTĮ, kurį norėčiau leisti tau pajusti, kad galėtum suprasti, kad šis pojūtis, kaip ir iliuzija turi tai, kad mes matome savo sielos gelmėse, jausmų erdvėje. Kad šis pojūtis nėra paaiškinamas, bet jis yra. Kad tai atsitiktinumas, kuris pasitaiko mūsų kelyje, kuris nebūna suplanuotas, kurį už mus planuoja mūsų pasąmonė, kuri priverčia VĖL tikėti.
... Tai pojūtis, kuriam nereikia MATYTI tamsių tolių, KLAUSYTI naujai skambančių melodijų, UŽUOSTI aštrių lelijų kvapo, SKANAUTI šviežiai iškepusio pyrago trupinių ar LYTĖTI rankomis panertos galvos smilkinius. Tai pojūtis, kuris pats ateina neperspėjus ir nepasiruošus. Tai pojūtis, kuris priverčia daryti gerus darbus, be jokio atlygio, be jokiu vilčių, tiesiog leisdamas pajusti poreikį. Tai pojūtis, kurį GAL pajusi tu, kai ateis laikas, kai nebevaikščiosi praeities keliais, kai tu nebelauksi ir kai suprasi, kad tu esi taip pat vertas laimės...
Tai ŠEŠTASIS POJŪTIS, kuris tiesiog yra...
2015-04-28 23:33
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 2 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2015-04-29 10:57
tictac_it
Ne technine prasme - tai visgi poezija, poetizuotas pamąstymas ... neklampus, gyvas, tikras. 3
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2015-04-28 23:55
Nie cas
Šeštasis pojūtis, gražu, jauku ir su dideliu pojūčiu
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2015-04-28 23:35
TIK___Stebiu____lurker
Nepanašu į poeziją. Bet tikriausiai niekas kitur ir neperkels..
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą