Kovingunas

Nugraibiau aš debsų šiukšlyną,
Sau pašonėj prie širdies sugrūdau –
Sušvytėjęs gelsvas saulės blynas,
Kiek sušildė mano seną būdą.

Nupiešiau ant stogo gražų kūjį,
Pjautuvą pasiėmiau į ranką
Jeigu kulkų, parako stokoja
Artimus nupiškinu iš lanko.

Būdos ratai traiško mano laiką,
Mes kartu – vaikai, žmona ir paršas.
Jei gentis nesugyvena taikiai,
Į Europą plaukiam kiaura barža.