Apie Lietuvos jaunimą ir ne tik

Šiomis dienomis ne vienas pastebime žmonių tendenciją į savanaudiškumą ir poreikį „griebtis viską sau“. Vis didėjanti konkurencija tarp bendraklasių, kolegų ir netgi senų pažįstamų didina konfliktų skaičių per dieną ir, žinoma, ištampo žmonių nervų ląsteles taip, kad po kurio laiko jos velkasi gatve, vis sverdamos patį žmogų vis žemyn ir žemyn.

Žinoma, kvaila būtų „avinus“ mokyti bendravimo politikos (turiu omenyje ne tik šio zodiako ženklo atstovus). Taipogi, per daug naivu būtų tikėti, kad vis labiau populiarėjantys motyvaciniai vaizdo įrašai, talpinami socialiniuose tinkluose, paskatins žmones „šypsotis kiekvieną dieną ir skleisti gėrį pasaulyje“. Ypač kvaila būtų sakyti tai tiems, kurie gyvena „nuo algos iki algos“. Kaip džiaugtis tokiu gyvenimu, kai Lietuvos politikams (ne visiems, žinoma) tiesiai šviesiai „nusispjaut“ ant mūsų valstybės ateities? Nors ši pesimizmo audra pastebima ir kitose šalyse.

„Kaltas ne aš, kalta aplinka“ „Vienas žmogus jokios įtakos nedaro“ – šias frazes iš žmonių išgirstame dažnokai, argi ne? Netgi šių laikų jaunimas neturi jokio poreikio ir noro ieškoti savęs, išbandyti save naujose srityse (kalbama ne apie svaigiųjų medžiagų vartojimą), nes idėja emigruoti jiems atrodo labiausiai priimtina. Taip pat, žmonių polinkis skųstis ir nieko nedaryti taip pat tapo tendencija, kuri mūsų valstybės padėties į teigiamą pusę neatveda.

Manau, kad ne vienas imame pastebėti, kad Lietuvos patriotų „rūšis“ jau linksta prie išnykimo ribos, nes dauguma pasirenka ekonomiškai stiprias valstybes, tokias kaip Švedija ar Norvegija. Arba, sužavėjusi rytietiška kultūra, nes anot emigrantų, Lietuvoje nieko įspūdingo nėra. O kaip mūsų didinga gamta ir kultūriniai centrai, pritraukiantys nemažą skaičių turistų?

Pesimizmo liūnas eina iš kartos į kartą. Savo padėtimi besiskundžiantys pensininkai nuteikia augantį Lietuvos jaunimą atsukti nugarą švietimo sistemai.

Savęs „kultūrinimas“ ir ugdymas tapo praeitimi paauglių tarpe. Tik keli procentai savo noru skaito knygas, ruošia namų darbus arba eina į muziejus ar parodas. Šiais laikais yra madinga nuo mažumės vartoti alkoholinius gėrimus ar psichotropinius produktus. Iš dalies tai ir tėvų kaltė. Dauguma paauglių turi begales laiko, ir jei neišgirstama tėvų paskatinimų užsiimti naudinga veikla, imama rastis prie tokios kompanijos, kurie siūlo „išbandyti viską, ko tėvai neleidžia“.

Kreipiuosi į jaunimą, kurie yra neabejingi Lietuvos valstybei ir tikisi, kad esama padėtis pasikeis į teigiamą pusę, taip pat ir jaunuosius tėvelius, kurie yra bent truputį neabejingi savo vaikų ateičiai. „Kultūrinkitės“, imkitės įgyvendinti senai kurtas idėjas, švieskite savo pažįstamus ne tik per žodį, bet ir per veiksmus ir, didelė tikimybė, kad Lietuvos nebekamuos „pesimizmo potvynis“ ir mes tapsime naujai atgimusi ir patriotiška šalis.