apie romantiką

tokia romantika poezijoj rytmečio rūkas
auštant saulės spinduliuose išnysta
taip mano būties tragikomedijoj akių vyzdžiai
kol išsiplėtę tol beprotiškai myliu

kaip musė į glitnes voro pinkles
įsipina rankos tau į plaukus
gal ir gera metafora rytui
neva taip suteikiau daugiau romantikos

kokios dar romantikos plaukuose ieškau
jei vardo tavo prisimint negaliu
gal sakei man jį vakar, neprisimenu
ir be tavęs girdėjau užtektinai balsų


ištraukiu rankas iš pigios kekšės plaukų
šioj meilėj nedaug paslapčių
kol dar girdis balsai galvoje
plečiam vyzdžius arba kiek tau reik pinigų

nupirkta iliuzijų meilė ir balsai išėjo
likau poeta jokiai romantikai netinkama
įsivaizduoti rytmečio rūką cigaretės dūmuose
bei garuojančioj kavoj su prarūgusiu pienu tegaliu.