Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 23 (3)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







4. Ka tik gal ėšgertė.

Vo tas mona sūnos dabā če ė gīven, tiktā kūtės dabā īr palėkosės toštės. Tor ė sava žemės, ė dā daugiau īr pasėjiemė. Daug tuos žemės tor... Vo ka kūtės īr toštės, priklausa ė no muotrėškas. Ne ana dėig vagorklu, ne pamiduoru. Tuoks būrīs vākū īr... Netor ni vėinuos vėštelės. Pamislīk, īr so tuokio dėdlio būrio, vo ni  sava kiaušiu netor... No, a ta īr gaspadėnė? Vo, a to gali šēs laikās papėrktė? Tuokem guonou, jė no rīta nuori kou pakeptė, rēk sokoltė dešims kiaušiu. Tik toukart gali pavalgītė posrītė. Vo dabā netor nieka. No, ė kor rēk ētė, kuo prašītė? Ė dā dėdlesnė bieda, ka īr pijuokė...
Če anou vakara bova užejusi ė pas moni. Bova ė Barbelė, atejė ė Fredis so Regino, dā kažkas. Vīrā ėšejė i alėnė parsėneštė jau tuos botelkas. Ė tėn sau jiemė ė sotėkė dar ė tou Alė. Atvažiavusi jau i anū kėima, matā, kažkuoki kaimīnė ė prašiusi, ka ta Alė ėš alėnės parvežto botelka šnapšės. Ana tou botelka, aregi, pasėjiemė ė, ka tėi vīrā anou pakvėitė, ana atmuovė če pas moni ė nebvažiou nomėi, vo ded tou botelka jau ont stala. Jog to, biesė vėina, vežk tou botelka nomėi, atėdouk, no kuo esi piningus pajiemusi... Vīrs, matā, palėka nomėi so mažās vākās, vo ana jau če pas moni jims gertė tou šnapšė... Apsauguok, Viešpatie, no tuokiuos nelaimės... Sava, matā, piningū netor, nier ėš kuo pėrktė ė ana, matā, atejusi pas moni, jau gers tatā ėš svetėmuos kėšenės. No, ė ėšrokavėms, ė vėsos...
Mėslėjo: „Jimk, muotinalė, i ronkas kočiela ė brauk tou sava martelė so vėso tou šnapšė grētiau ėš sava truobuos... „
Bet a gali? Jog sopīktom baisiausē... Jau mosintās ont vėsa omžiaus... Kelis žuodius jau tēp aiškē sakiau i tou posė, bet nieka nemačejė. Ana jau tēp prikėba, kāp kuoks kėbė žėids pri vėlnas, nebatlopsi, nebatplieši. No ė ana tou pavakarė vėstėik če pasėlėka so tās vīras ė gierė po pėlna borna. Vo ka jau kāp reikint užgierė, ta atsėsiedosi vėrtovie pri pečiaus, vapaliuo:
– Aš jau vėsomet, noēto i krautovė ė nosėperko dešruos ė dar a kuo, a tuo, ė isidedo i šaldītova, ka aš jau rēkalou esont torietiuo. Ka kas atēt, ka būto kou padietė ont stala...
Mėslėjo, malagė to nelaiminga. Kamė to pasėdiesi, ka tau tėik daug šeimīnas īr? Tau po kousnieli, po kresnelė prarīn tojau pat, to nieka tuokem ėšalkosem būriou negali paruodītė. Ajezau, to mona. Mėslėjo, grētā ė tavi patė so vėsās rėitās tėi vākā sujies... No nežėnau, klausontėis tuokiū paugosė žmuogaus, ketoriū vākū muotinas kalbū tēp ė jouks ēt, ė ašaras bėrst...
Vo Barbelē, klausaus, ana saka:
– No, ta po Ruoka atlaidū ont pėitu vėsė atgrūmiekėt  pas moni.
Jau tatā užsėkvėitė. Vo prīš pat Ruoka, šeštadėinė vakara gėrdo vėsā kėtuokės kalbas. Matā, Barbelė prīš vakara važiava ont kapū. Ė sosėtėka tėn ė tou Alė. Jau pabėngė, sotvarkė abėdvė tus kapus ė Barbelė važiou jau nomėi. Kvėit ė tou Alė važioutė karto.
– Ne, – saka ši, – aš dā pabūsio, ben sotėksio če kuoki žmuogo, ka piningū paskuolinto. Nebtorio, vo rēk vakams dounas nosėpėrktė...
No va, ė ēk pas anou par Ruoka tatā tuos dounas valgītė... Tavi, aregi, pavaišins so douno... No,  jetitvairagi, a berēk geriau? Ka pasėveizi i anus, ėšēt vėinė joukā... Ne pridietė, ne atimtė...
Mona posseserė Muonika če bėški paded mon tvarkītėis po tou vėrtovė. Jau ruošau rītou tus pėitus. Jog po atlaidū atēs, rēks doutė pavalgītė... Ana ė joukās mon:
– Vo kam če vedvė vargstav, jog rītuo mes vėsė mausem pas Alė. Jog kvėitė...
–No je, no je. Alė tėkrā, ka taisuos rītuo dėinā... Veiz, kamė bepasėžīčiuotė puora litu dounas kepalou nosėpėrktė...
Ajerumarėjė, kuokėi dīvā anėms ėš vėskuo ėšēt. No, čīstā ėš vėskuo...
Aš jau tā Alē nieka nesakiau, anū ni ont pėitu nekvėitiau. Nedouk Viešpatie, tuoki nejiedusi gaujė ka užgriūtom, nebie kor bedietėis kėtėms. Jog vėn vākū īr cielė pėnkė ė vėsė siedās pri stala, užjem geriausės vėitas. Vo tas mona stals, kas tėn tier, vėsā nedėdlis. Noj...
Ė dā aš pasakīsio, ka ostaunē vėsė anėi īr baisiausē ėšsmokė, nikomet nepavalgė. Ė tou vakara, prīš Ruoka, ka ta Alė če bova pasėlėkusi so vīrās, vākali, ka ana ger tou šnapšė, ka šloun tou ožkonda... Nieka neatsėlėikt no tū vīrėšku. Ė nimaž nerēk ragintė. Ne, ne, nier tuokiuos maduos. Vėn tik lig dogna ė lig dogna. Jog aš aiškiausē matau, kas ė kāp. No, a gal tuoki muotrėškā duorā gīventė so vīro ė riktingā tvarkītė ūki? Vīrou kas, anam gerā, nieks nebibomb  ont anuo, ka parēt prigierės. Ė ėšēt tēp, ka jau gerav abodo. To geri ė aš gero. Vo, Viešpatie, ka tēp gal gīventė, vo, Viešpatie... Kāp bebūs so tās vākās? Aš nebgalio besoprastė.
Dabā anodo laika karvė ė prīaugli. Tuokės dėdlės kūtės īr, noj, pastatā dėdliausė. Korėi duorā gīven žmuonės, dabā tor po ketorės melžamas karvės, pėina stata i pėinėnė. Dā tor kuokius septīnis veršius. Vo anū vėns veršielis ė vėina karvelė. Ė paršėlielis vėns tier. Bet jau anodo abodo dabā īr ipratė gertė. Ons, jau kāp vīrs, ligu ė bėški mažiau, ne tėik dar. Ė so traktuorio, ė so kombaino dar dėrb ė uždėrb tou lita. Dabā ons pajiemė dešims tūkstontiu litu paskuola. Pėrka tou dėdli traktuorio. Pėrka dā kuri tėn biesa, a tus plūgus, a dā kou tėn. Dabā vėsks īr brongos. Nosėpėrka, tories sava, galies ētė uždarbiaudams. Prīš tou abodo so Alė vākštiuojė po kėimus, rašėniejė kėik kam rēks soartė, idėrbtė, pasietė... Reikiejė tou puopierio novežtė i rajuona ė paruodītė... Sakau, lai anodo pasiuntās so tuoms paskuoluoms ė so tās bankās. Dabā jau aiškē žėnau, ka palėks be truobuos ė be kuo. Komet tuokė skuola begal  anodo atėdoutė. Aš nežėnau... Jog dā kuoks nuošimtis dėdlis ēt. Ēk to, ēk to, žmuogau. Rēk pagalvuotė lendont i tuokė kėlpa... Kėik če bepraēs, jau Ruoželē tūkstontė rēks doutė. No bėigts īr... Ons saka:
– Mėslėjėt, ka aš neėšsėmuokiesio? Be baimės!
Ons mėslėj, ka so tou traktuorio galies tėik uždėrbtė. Aš matau, ka anodo nemuok apsėskaičioutė. Bet ka ė galieto tėik uždėrbtė, anodo neparokou, vo kėik rēks da ėšlēstė par gerklė. Vo, kāp ėšeit. Ė palėks be truobuos, ė be nieka.
No, vo mon ė dabā īr prastā, ka vėsks lend i galva. Tėms vākāms čiesa īr tik pri botelkā atsėsiestė, vo kėtkam tuo laika vėn trūkst ė trūkst. Ontā prašiau, ka ont kapū atvežtom smėltės ė prīš atlaidus pabarstītom takus. So smėltelė tēp poikē atruoda, ligu kas balta dėvuonieli būtom padėngės. Ė tatā jau vėsa nedielė barsta, vo tuos smėltės kāp neatvež, tēp neatvež. Va, kas tatā īr. Vėinė pažadā ė daugiau nieka. Bet padiek če botelka, laika vėsėms atsėras ė sobiegs vėsus darbus pametė...
Bet jau ka ė kas bebūtom, tuo nebūs, ka če pas moni so vėso čeledo Jostis gīventė parētom. Tik toukart, ka jau sovėsam moni ėš če ėšveš, tik kuojuoms i prīšaki, tik toukart... Anodo  abodo dabā ger, vo ka vākā valgītė nuor pakėš kuoki plotgali. Bet a tas īr maists, a tēp rēk so vākās? Noj... Ne anodom beėšlīstė ėš tū skuolū, ne anodom. Ger, neveiz, ka sotvarkītė tou ūki, ka gīvoliū laikītė, gerus daržus torietė... Nē, nē, ne anoudom...
2015-04-20 16:29
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 4 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2015-04-20 19:38
Juozas Staputis
Kaip visada rašote puikiai ir esminiai.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą