Nusidėjau

Neužgydytos laiko žaizdos
bado mano akis,
nes prie jų ir aš pirštą pridėjau.
Buvau ne žaislas -
mačiau prievartos, melo akis,
tik užmerkti jų nenorėjau.

Gali smerkti mane,
atitverti nuo žalio pasaulio,
vadint niekadėju.
Nebijau-
sąžiningą širdį turiu,
kuri primena,
kad nusidėjau.