Pavasaris

Pavasaris lyg talentingas dirigentas
Suderina visus suskambusius akordus,
Patyrusiems  net solo uždainuoti leidžia,
O giesmininkų chorui batuta parodo.
Ir pasigirsta lietaus lašelių šlamesys,
Dangus apniukęs krinta į laukų glamonę,
Ir daigas pokšteli iš sėklos išsiveržęs,
O žemės grumstas sutrupa išskleisdamas dejonę.
Nulijus lietui, ant pievų žalumos
Geltoną auksą linksmos pienės barsto.
Palaukėj, susikibusios šakelių vainiku,
Siūbuoja ievos - nuotakos laimingos, baltos.
Lyg motinos mergautinė šilkų skara,
Pražydęs baltas vyšnių sodas,
Į plaukus krinta žiedlapių pūga,
Lyg sniego karalienė aš atrodau.
Klajūnas vėjas pasišaipo iš manęs,
Į vyšnių sodą nekviestas užklydęs:
- Nereikia žvilgčiot  atgalios,
Kur liko jau seniai išmintos brydės.