Žvelgiu pro langą
į pavasario lietaus
nupraustus medžius,
jų išlenktus pilkus lankus.
Ko jiems reikia?
Žybsnio saulės disko
į pumpuro akis,
į pakeltas liaunas
blakstienas
dvelktų
šilta naktis.
Išskleisti lapai
ir žiedai kvepės,
kąs šalna,
nauji drugiai tupės;
nuo lapų
lietaus lašai lašės,
vėjas baltą pūgą
palydės.
Motina prie lango
lauks ir lauks,
mėnesienoje budės,
ar obuolys į palangę
nepabels,
ar šaka
nepajudės.