Toje poroje akių
baigėsi jaukumas.
Užsimerk trumpam
ir vėlei eik tolyn.
Posūkyje kelias
sukasi pro krūmus.
Bergždžias būtų
tas laukimas
pokalby be žodžių.
Nesustoki
eiki priekin
ir į horizontą
žvelki godžiai.
Juk nepamiršai
kaip skaudžiai
duria rožės.
Netgi mintyse
takų jomis nekloki.
Vien ramiai
širdyje
poterius nešiokis.
- - - - - - - - - -
Dingo adatėlė šiene
nesurado jos
dar anei vienas...