Lovatiesė

Močiutės lovatiesė
suragėjusi nuo ašarų
prakaito druskų
styro kaip žaginys
kambario viduryje
įlendu ir ieškau
išminties
susitaikymo
atlaidumo
kitų senovinių receptų
ilgai ieškau
pavargusi atsisėdu ant
atodūsių suolelio
močiutė paima už rankos
klausia ar atsimenu
tuos tamsius šešėlius
priemenėje
kurie man įvarydavo baimės
atsimenu jau beveik nebijau
toliau abi ieškom tų receptų
vieną lapelį randam
violetinės raidės
išskydusios
meta ilgus šešėlius
dūsauju liūdnai
močiutė šypsosi