Rašyk
Eilės (76989)
Fantastika (2252)
Esė (1533)
Proza (10755)
Vaikams (2618)
Slam (65)
English (1186)
Po polsku (333)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 572 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Ir po visko, ką mes kartu patyrėme:
uogienės valgymas naktimis,
ožkos pienu aplaistytos pievos,
tylus kikenimas,
kai svarbiausia buvo nukniaukti batoną,
o baisiausia,
kad mama ras ąsočio šukes.
Po visko,
lieki tik tu pats,
su savim ir pamėlusiom rankom,
Nutrupėjusi nagų laku nuo smiliaus,
lakiniais batais, nubrozdinta nosimi.
Lieki su minčių registravimo lapais,
kurie kartais padeda,
o kartais ne.
Vis kartojam vienas kitam:
aš esu, aš čia,
bet akli dėl aplinkybių,
o gal dėl likimo.
Pavasariai nuskuro,
uogienėj trūksta cukraus.
Varnėnai vėl nuraškė vyšnias.
Kartais vieniša
net vandenyne.
Tu sergi,
Tu nemirsi.

Kai man sunku, primenu sau, jog jeigu pasiduosiu lengviau nebus.
2015-04-07 20:44
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 1 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2015-04-07 22:33
wrawr
lionia
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2015-04-07 22:29
Karolis Pamišėlis
man rodos, pavadinimą reikia pataisyt: į vietoj iš ir Lonia vietoj Lione.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą