Tikrai iš šiukšlių dežę (Lione, tikrai)

Ir po visko, ką mes kartu patyrėme:
uogienės valgymas naktimis,
ožkos pienu aplaistytos pievos,
tylus kikenimas,
kai svarbiausia buvo nukniaukti batoną,
o baisiausia,
kad mama ras ąsočio šukes.
Po visko,
lieki tik tu pats,
su savim ir pamėlusiom rankom,
Nutrupėjusi nagų laku nuo smiliaus,
lakiniais batais, nubrozdinta nosimi.
Lieki su minčių registravimo lapais,
kurie kartais padeda,
o kartais ne.
Vis kartojam vienas kitam:
aš esu, aš čia,
bet akli dėl aplinkybių,
o gal dėl likimo.
Pavasariai nuskuro,
uogienėj trūksta cukraus.
Varnėnai vėl nuraškė vyšnias.
Kartais vieniša
net vandenyne.
Tu sergi,
Tu nemirsi.

Kai man sunku, primenu sau, jog jeigu pasiduosiu lengviau nebus.