Tarp surūdijusių tilto turėklų
pasiliko vakarykštė diena:
gegutė kukavo saulėtą rytą,
skruzdėlė vilko didelį šapą viena,
upės dugne akmuo sapnavo
saulėtą kregždės skrydį,
smilga, žemuogių pievoj, drugelį sūpavo,
žolynuose sraigė paliko brydę,
upokšnis, po tiltu, kilpą padarė -
pasuko link drebulyno,
drugelis plasnojo prie žydinčio klevo,
saldumu kvepiančiose liepose - bitės...
Ir viskas sutilpo į vieną dieną,
ir buvo taip arti vienas kito.
Ėjom būriu, ėjom po vieną:
gegutės kukavimas metais iškrito.


bitele





