Rašyk
Eilės (79060)
Fantastika (2330)
Esė (1595)
Proza (11062)
Vaikams (2730)
Slam (86)
English (1204)
Po polsku (379)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 14 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Po tamsiu ir drėgnu dangumi, stovėjau lyg pakirstas ugnies medis, laukiau tavęs žinodama, kad tu neateisi. Tikėjausi tavyje atrasti dalelę savęs, kurios buvau netekusi, prieš atsiduriant čia. Čia, kur medžiai visada juodi, kur nėra saulės, kur nėra nė vieno gyvo individo, kur tik aš su savo juodom mintim ir gęstančia gyvybės kibirkštim. Bet aš laukiu... Tu ateisi aš žinau, pasiimsi mane ir į savo glėbį panardinsi, tada aš būsiu laisva.
        Skambutis į duris. Aš pabundu. Atidarau jas ir pamatau juodą, su raudonom lyg deganti saulė akimis - vyrą. Jis nieko nesakęs pereina per mane kiaurai ir įėjęs į mano kambary, atsistoja priešais mano lovą. Priėjusi prie jo pamatau, kad jo rankos nusidažiusios kraujo spalva. O akys ramiu žvilgsniu nukreiptos į mano lovoje gulinčią būtybę. Geriau įsižiūrėjus pamatau, kad tai aš-aš savo lovoje, bet ir šalia jos. Išsigąstu, bet lieku savo vietoje. Geriau įsižiūrėjusi į vyrą, pamatau, kad ten... ten jis. Jis, kuris man davė naują gyvybę, naują pasauly, sugrąžino tikėjimą mano sielai, tas, kuris dabar mano bėjėgį kūna laisto sūriomis ašaromis, o aš tiesiog stoviu ir guliu.
- Kodėl tu išėjai ir palikai mane vieną, kodėl tu netikėjai, kad tai ką aš tau duodu yra tikra... Kodėl aš pavėlavau? - tarė jis
- Tu ne... o gal - mikčiojau aš, bet jis manęs neišgirdo ir toliau paskendęs mano kruviname kūne priekaištavo sau.
- Atsiprašau, kad neatidaviau viso savęs tau, atsiprašau, kad buvau tik šešėlis, akmenine širdim... palauk manęs - neskubėk.
Taręs šiuos žodžius jis krito ant žemės kaip rudeninis lapas. Išsigandau, prišokau prie jo ir pamačiau, kad jo riešai giliai prapjauti... Man pakirto kojas, klūpėjau ir žiūrėjau į jį, o kai atsistojau susviravo žemė po kojom... Nežinojau kur aš, kas aš, kodėl aš ant lovos ir ant grindų vienu metu.
      Aš atsiremiu į juodą medį ir pamatau tave... tu atėjai, mano laukimas nebuvo beprasmis. Dabar mes kartu, tik aš ir tu... Ant pasaulio krašto susikabinę rankom, savo naujam pasauly, žiūrim į tolį - ir niekas mūsų neišskirs, nes dabar visos pabaigos pradžia...
2003-12-21 21:48
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 15 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2004-02-13 13:03
whi
whi
gaila, kad Jis nesu aš :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2003-12-22 19:32
neesme
na siaip wisaij nieko,tik ta meijle..fuij..kas ji yra?=]
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2003-12-22 08:45
deadgirl
tai jau tiekto :))))))))
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2003-12-22 00:36
heroinas
turbūt, kad neišėjo...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2003-12-21 23:39
nefe
Arba as ne taip supratau kurini..
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2003-12-21 22:52
deadgirl
Bandzhiau pabrezti meiles beprasmybe..tikriausiai neishejo...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2003-12-21 22:37
nefe
Tikra meile, manau, nera banalu. Ar ne?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2003-12-21 22:27
deadgirl
Banalu?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą