Rašyk
Eilės (73079)
Fantastika (2189)
Esė (1490)
Proza (10331)
Vaikams (2494)
Slam (49)
English (1101)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 17 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







1. Idokteėnėms ė teismos

No, vo ta sūnaus puodokra Ruoželė, a matā, no anū ėšejė. Paskou ana padevė tou patievi i teisma. No, a anam, tam Jostiou, jau tēp reikiejė darītė so tou idokrinto vāko?  Jog ta anuo pėrmuojė pati, ka žanėjuos, jau bova so vāko, so tou Ruoželė. Ė ons tou vāka isėdoktėrėna. Ons sau parašė anā sava pavardė.
– Ka apsėžanīsio, – ons sakė, – kāp če būs. Būs nepatuogē, mon tēp nepatink. Jė kas paskaitīs, ta mergelė būs so tuos mergės pavardė, be tieva... Kuoks če rēkals, ka tēp būto?.. Lai būn mona pavardie, ė vėsks.
– Toukart nepagalvuojė. Vo dabā ta Ruoželė anou padavė i teisma. Ka būtom gavės kėtuokė tou ontrôjėŸ dabartėnė muotrėška. Vo ta tuoki baisē stragi, tuoki nejauki. Ka jau ons ontrôji karta žanėjuos, ta muotrėška bova jau dėdlē jauna, jau kėik tėn tū metu... Jog žmuonės ė saka: senesnõjē teveiz tik i jaunas. Paskotėnõjē bepruotē! Patis jau plėkė, vo žanėjės so kuokė pėnkiuolėkėnė... No, kuoks rēkals, no, kas tėn dabā īr duo mada?  Vo jei, vo jei... Anėi nimaž neveiz žanītėis tuokė, ka būtom pruotinga, ka torieto kuoki sopratėma aple gīvenėma ė aple kėtkou. Bet vat, ka ne tas tier. Veiz, ka galietom pavizgintė tou oudėga, ka būtom straini ė prijimni. Če, matā, jau rēk, kā atsakontē būtom tuo luovuo ė ka gatvie būto i kou paveizietė, ė če dar kou... A jerumeilės, kāp īr, kāp īr...
Matā, ė i teisma davė ne ta anuo pati, vo ta idokra... Ana nesogīvena so tou naujôjė Jostė patė. Ana, ta Ruoželė, tuoki bėški trūktėna īr, ta galvelė ne kāp vėsū... Ė dā īr raiša. Īr vāks invalidelė. So tou vėino kuojė rem tik pėrštās. Ta Jostė pėrmôsės patiuos mama īr pasakuojusi:
– Aš nežėnuojau, ka ta Agnė tuoki jau īr, no neb vėina bier. Ka ana ėšejė i dekretėnės, aš tik toukart tepamatiau ė tesožėnuojau...
Matā, baisiausē liuob sosėverš tou pėlva. No ė vėsks, saka, ėš tuo ė ėšejė... Ta vāks ė užgėmė invalidelė. Dėdlē sosėvaržiusi bova ė tam vakou kažė kas jau ėšejė neb tēp. Matā, ta vėina kuojelė solėnkta, pritraukta ė nebgal beėštėistė... Tatā tuoki īr ta idokra. Ė reikiejė muotinā, par sava pasėleidėma augintė sau invalidelė. No, grīnā par sava pasėleidėma... No, ka to jauna būdama tēp jau pasėdėrbā, kor to bepasproksi jau, kam to tou vāka žodā?.. Jau to, tēp padėrbosi, vėstėik niekor nebėpasėkavuosi, jau vėsks. Ė palėka ta vāks invalidelė. A Jezau, Jezau...
Ė kāp dabā muotinā paveizietė i tuoki vāka? No, ė po keliū metu ta pėrmôjė Jostė pati jiemė ė mėrė. Ė anam, kāp vāks, palėka ta idokra. Ana dabā ė vākštiuo po teismus.
Vo tas mūsa Jostis tojau pat nelaukės apsėžanėjė so kėto. Aš ė sakau, ka dabā būtom pajiemės kuokė rimta tou muotrėška, maždaug valog sava omžiaus, būto kėtēp. Vo, dabā pasėjiemė tuokė jauna, neėšmanontė. Tuos mėrosiuosės anuo patiuos seserīs, matā, gīven Telšiūs. Ė anuos tonkē vėn če atvažious. Vo ons so tou dabartėnė sava patė, Alė, jau vākštiuojė, draugava. Neėlgā betrokos, ta Alė jau ė gīventė pas anou parejė...
Ta telšėškė, vėn atvažiou, jau priveizietė, ka nenoskriausto anuos, tuos īdokras. Tatā iēs i tou īdokras truoba, vākali, ana sau ont luovo atsėsiedusi, i kaldra isėsokusi ė tuopsa sau tuoki posplėkė. No, tēp, kāp vėšta perekšlė sava gorbė... Matā, apsėsok so kaldro, ka anā nebūto šalta. Ė nimaž ne kalb kou, ne nieka, tuoki jau īr pri pantaziju. No, vėstėik, jau ė ėš šalėis veizont, ėšēt ne šēp, ne tēp... Jog nemaduo, ė vėsks.
Vo, ta naujôji Jostė pati, Alė, baisiausē so tou Ruoželė nesorokava. Ta vėina, matā, īr bėški trūktėna, ė nimaž anuos nepakamandavuosi, vo ta pruotingôjė irgi gera – nenosėlēd ontrā ni par plaukieli. Geroujo, so geromo dar dar, vo jė to ēti so pėktomo, ta ni tėik... No, ajerumeilės, a žėnā, aš veizo, ka anuoms nieks neėšēt, ė gana... No, vo paskiau, jau ipīkusi ta Alė saka:
– Lai pasiuntās, mon če anuos, tuokious raišuos posplompės, nerēk...
No, vo pas anus īr dar ė tuos pėrmuos patiuos sūnos. So anou vėsks gerā tebie lig pat šiuolē. Tiktā dabā, saka, ons jau torīs pana. Jau īr paugės vīrs, jau po kariuomenės. No, ė ligu jau žad žanītėis... Aš sakau lai, bet lai negīven jau če pas tou tieva. Vo jau so tou pastarôjė patė Jostis viel tor ketoris vākus. Anodo dabā tor tris mergelės ė vėina vaikieli. Pamislīk, kuoks jau guons... Vo jė apsėžanėjės sūnos ontsėkars dā so sava patė, ta jau tūs nomūs būs čīsta pekla... 
No, vo ta īdokra, kāp če jau ėšejė ėš anū, nosėkraustė i rajuona ė tėn, kāp jau tėn anou, sau jiemė kažkuokėi vaikē ė ėšprievartava. Matā, kuoks dabā tas jaunīms īr, kas anam galva sok... Anėms bī tiktā īr dā šėlta, nimaž neveiz, ka če jau ana tuoki īr... A ne? Aš eso gėrdiejusi, ka tēp – bī  tik  šėlta ė der. Jė, jė... Meilē prijem. Anėi ni i kuoki tou gražoma neveiz, jė tik dā ne nabaštėkė, jė tik so anās užsėjem, nieka nebtrūkst... 
Tēp ė so tou Ruoželė, ka jau anā pakėls tas nuors ė jau nebgalies beėškėntietė, parēs ėš šuokiu so tās kavalierēs, dūks vėsa nakti lig pat rīta. Vo, Jostis, tas jau mona sūnos, vėina karta anā ė užsakė:
– To i nomus nevedžiuokės nikuokiū kavalieriu. Tēp negal. Parēk be kuokiū vīru.
Parsėved po kelis drimbas ė šielst... Jostis sakė ė vėina vakara, ė kėta, bet ana neklausa. Nėižt, matā, ta varna. Rēk pagalbėninku. No, paskiau jau pakėla ė ana:
– Ka aš jau eso jums negera, aš galio ė ėšētė...  Ė ana ėšejė i rajona. Ė ana tėn jau īr kuokėi trīs metā. Vo šimeta, aregi, prisėšaukė, kuo nuoriejė – anou sau jiemė tėn, tam kombarelie, ė ėšprievartava. Kuoks tėn ė ėšprievartavėms, jog ana pati nuoriejė, pati ont tuo ejė. Ė po tuo ne ana i teisma kuo davė, ne nieka. Matītėis, ka tēp reikiejė, tēp ė bova.
Ana kurī laika rajuona autuobosu stuotie dėrba konduktuorkė. Bovau novažiavusi pas seseri i Torlaukė. No, ė ka ėšejau važioutė nomėi, noejau pri tuo autuobusa, īlėpo, veizo Ruoželė besiedinti. Pasėsveikėnau ė če aš jau doudo anā už tou biliuota:
– Nerēk, nerēk, – saka, – tēp pavešio.
– Nikuokiū kelmū, –sakau.
Ė aš anā i skrēta padiejau dā daugiau. Ė kuoki, matā, mada? Ana če tatā ėš savės muokies už moni. Nerēk, aš pati galio.
Jiemiau klaustė:
– Kāp begīveni, kāp beit?
Ana toukart bova jau atsėteisusi. Ana i tou teisma padavė tieva, ka anā rēk atsėjimtė sava mamas daiktus, tou mamas torta. Noj... Ė ka ana atvažiava če po tuo teisma, ta pasėjiemė suopka, stala, puotelius, sekcėjė, siovama  mašinelė. Alė sakė, ka ta mašinelė nēt, īr sogedosi. Atsėjiemė ė šaldītova, bet tas ėr sogedės. Ė dā ana pasėjiemė kuokiu posės metu vierši. No, ė ka vedvė važiavuov, aš paklausiau:
– No, vo kāp, a tou veršieli tebtori?
– Tebtorio, tebaugėno.
Kāp tėn jau dabā bie, kelms anou bežėna. Ė dā priteisė pėnkės tūkstontės. Pėnkis metus, kuožna meta po tūkstontė... Vėskou priteisė rajuona teisies. No, vo diel tuo ka Alė, matā, pėktoujo. Geroujo vėsā nenuoriejė skaitītėis ė anėms tēp tatā šūdėnā beėšejė. Anuos mamas vėsa torta, lig siūla gala, toriejė atėdoutė. Vo, kāp kėtēp? Mamas dali ana ė toriejė atsėjimtė be kuokiū kalbū. Vo, ka būto kalbiejė so anou geroujė, nebūto reikiejė ne tū pėnkiū tūkstontiu, ne kuo. Ė būto bovė gerā, ė žmuonėškā. Vo dabā vėsks kaštou. Ė tam teismou reikiejė užmokietė kelis šimtus... Vo, Viešpatie, to mona...
2015-04-04 17:12
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 3 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2015-06-02 20:52
barsas
Taip atsitinka per gerą širdį
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą