Rašyk
Eilės (78095)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 19 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Drėgnai žvarbi naktis. Purvini debesys, girgždantis pasenusio mėnulio vaitojimas, pajuodę medžiai. Paskutinė viltis, pasikorusi, smirsta graublėtose šakose. Kažkur apačioj guli du Siluetai. Šešėliai. Ne, Jie nepriklauso šiai šlykščiai drėgnai nakčiai. Taipogi artėjanti diena, atsinešdama dirbtinę šypseną, neteikia Jiems jaudulio. Tai ne Jų...
Jie guli, savo tamsiais kūnais erzinandami žemę, tuščiomis akimis žiūrėdami į pasikorusią viltį, išdžiūvusiomis burnomis kvėpuodami paskutinį nakties ozoną. Jie trokšta,geidžia šviesos..
Vienas Siluetas lėtai krusteli, staiga sujuda ir kitas. Senolis mėnulis nustoja girgždėti, o nakties akys užsimerkia, nebepajėgdamos pakelti tos beprotiškos tylos.
- Kada? – sausu verksmu išlemena vienas ir Jie vėlei abu sustingsta. Jie žino, jog tai ne smalsumas. Tai net ne pokalbis. Galbūt Jie norėjo užmaskuoti nepakenčiamą tylą, o gal beviltiškai pasigirti vis dar plakančiom širdim.
--------

---------Iš už horizonto ima skverbtis švelnūs šviesos lašeliai. Vienas iš jų užkliūna už vienumos slenksčio ir atsitrenkia į vieną iš Šešėlių, apšviesdamas Jo beviltišką šypseną. Jis šypsosi, nes nebepajėgia sulaikyti ašarų.
-Mes jos beveik sulaukėm...- ne savo balsu ištarė Jis ir užsimerkė, kuomet dar vienas saulės lašelis nudegino absurdišką mirties kilpą nuo pakaruoklės vilties ir ji krito žemyn. Krito ir persmeigė Jo širdį.
2002-08-12 20:28
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 12 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2002-08-13 09:07
Maumaz
Cha cha cha.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą