Sąlytis su buitimi

Ė tu. Tu.
Nu, čia aš. Kas yr?
Man nepatinka kaip tu sėdi.
Rimtai? Ir?
Nu, aš siūlau tau atsistot.
Lipi bičas ant žaizdos.... Pakramtyk mano žiaumenkę. Te.
Nesusikalbam. Sakau man nepatinka kaip tu sėdi.
Čia aš turėčiau kažkaip sureaguoti, ar tu tik emocija daliniesi? Imi žiaumenkę?
Tu pašiurpęs. Ant koju, dabar!
Čia kaip taip dabar? Ir iš kur man žinot, kad tu čia man sakai? Palaikyk žiaumenkę. Rimtai.
Patikėk, aš šiandien rimtas.
Tikiu.
Tikintis.
Tu ne?
Pala, žiūrėk, man nepatinka kaip tu sėdi, ir turi 10 sekundžių atsistoti.
Noriu pasiderėt.
Tu?
Aš.
8 sekundės.
Ne, tai ne. Ok. Aš ir skaičiuosiu.
6 sekundės. Ką?
Galvoji tu tik vienas turi ką skaičiuoti? Tavo dabartinė emocija ne viską tau sako. Rubiš?
Trukteltas tu. 4 sekundės.
Prisėsk šalia ir skaičiuok. Aš ir rimtas. Ir žiaumenkės nebegausi.
Trys sekundės.
Kur skubi? Lėčiau. Pasimėgauk. Kiek jose daug laiko. Šliauži per mintį? Pyktis telpa?
Dvi sekundės.
Užsimerkęs? Atskirk. Kairėj pyktis, dešinėj džiaugsmas. Gale tavo giminė. Ką priekį matai?
Liko sekundė.
Tau daugiau liko. Man taip, viena sekundė. Oplia. Aš atsistojau. Nepergyvenk. Tik kas iš tavęs dabar liko? Galiu tik patarti. Kai baigsi žiūrėt į mane, tiesiog paprašyk savęs gražaus rytojaus.
Gali pakelt?
Duok ranką.
Geriau manę pakelk. Rankos pačios pasikels.
Liko dvi šiknaspaudos, matai?
Matau.
Kodėl ir tu žiūri?
Nes norėjau sėdėti.
Aš nemanau, kad tu turi sėdėti.
O ar galiu sėdėti?
Nori?
Noriu.
Žinai, ką Froidas pasakytų?
Apie mane?
Taip.
Neraukiu. Bet ar įtarimas gali virst žinojimu?
Įtariu girdėjai, kad pilies per dieną niekas nepadaro?
Pradėdu žinoti. Ir man nebereiks atsisėst?
Turėsi pilį statyt. Kam tau sėst?
Kad atrasčiau atsakymą, kas aš ir kam aš. Rubiš?
Nop.