Iš daug akių...

Iš daug akių gerumą sėmiau,
Ir pyktį,
Tarsi akmenis, rinkau,
Ir  daug širdies savos,
Nors nieks neprašė,
Aš dėl kitų, ir dėl
Tavęs išdalijau.

Laikau nulaužtą medį laiko,
O dienos tos neturi saiko -
Vyne mazgoja sau akis
Ir takas dingsta
Lyg naktis.

Negraudinu savęs -
Neliko nieko,
Ką vakar sėjau, sėklas išbarsčiau,
Priklaupus ant akmens,
Kur saulę gėrė,
Aš Dievo tik tylos jau teprašau.