Rašyk
Eilės (71806)
Fantastika (2153)
Esė (1687)
Proza (10290)
Vaikams (2488)
Slam (47)
English (1084)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 3 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







N E L A U K

      Senais, senais laikais, kai dar nebuvo klimato ligų daktarų, kai nežinojom kaip mus veikia aukšti ir žemi ciklonai, snygis, lietus ir saulė, maža mergaitė Alė panoro sužinoti kur auga vaivorykštės. Panoro pasidžiaugti iš arti spalvomis, panerti pirštus, glostyti ir uosti.
- Palauk, sako mama, dar reikia mokytis ir augti.
Augo Alė ir mokėsi, mokėsi ir augo. Užaugo kūnas ir dvasia. Nepamir-
šo ji savo svajonės.
- Tėti, ar dabar jau galiu eiti?
- Palauk, turi vaikelius užauginti. Tam ir esat moterys, kad patirtumėt
motinišką meilę.
      Užaugino Alė vaikelius. Mylėjo juos be galo, bet svajonės nepamiršo. Ruošėsi iškeliauti.
- Dabar jau eisiu.
- Palauk, -sako vaikų tėvas, - turi padėti seniems tėvams. Be tavęs nie-
kaip...
      Praėjo daug metų, net vaikaičiai užaugo, kol Alė išgirdo žodžius:
      - Gali eiti.
      Alė ėjo pamažu – jėgos nebe tos. Eidama mąstė ar negalėjo išeiti anksčiau, ar privalėjo klausyti balsų, atitraukiančių nuo svajonės. Dažnai ilsėdamasi galvojo apie prabėgusį gyvenimą ir suprato pati buvusi kalta.
Draudimų ir pagundų  neišvengsi jei neklausysi savo sielos balso. Pati nutildė jį užgoždama įvairiais darbais. Vargino kūną, kad siela tylėtų. Bet dabar lai tas pats kūnas, kurio reikmėms tarnavo, neša ją į svajonę nedejuodamas.
      Taip ryžtingai nusiteikusi Alė sutiko didžiai išsimokslinusį vyrą.
      - Tai, sakai, eini prie vaivorykštės. Cha. Prisigalvojai. Aš tau paaiškinsiu moksliškai: vaivorykštė tai atmosferos reiškinys, susidarantis dėl šviesos spindulių lūžimo, atspindžio ir difrakcijos vandens lašeliuose. Tuomet išryškėja visos spektro spalvos. Taigi, nėra jos! Neužčiuopsi!
      - Tai tavęs nėra. Tai tu esi tik balsas, mėginantis mane sustabdyti. Nepavyks!
      Nors Alė kalbėjo labai ryžtingai, jėgos apleido ją. Buvo nukeliavusi toli, liko paskutiniai žingsniai, patys sunkiausi, nes slėgė abejonių svoris.
      - O ir tikrai, ar man to reikia?, - mąstė šliauždama, bet vistiek šliaužė.
      Kai palietė vaivorykštę ranka, pasaulis nušvito ryškiomis spalvomis, rojaus kvapais, suskambo švelni muzika. Alė pakilo su vaivorykšte į dangų, galėjo matyti visą pasaulį. Širdį užplūdo jausmai, talpinantys savyje aistringą, brolišką ir pasiaukojančią meilę, ir dar kažką, kam žodžių kol kas nėra.
2015-03-28 10:45
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 2 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2015-04-01 23:12
kaLu
'Vargino kūną kad siela tylėtų.' Prasminga.

Sklandesnio perėjimo į dialogus ir aš pasigedau. Ir tas mokytas vyras taip šast iš niekur. 

Bet idėja graži. Priminė ir mano pačios pergyvenimą, kai mokyti žmonės paaiškino kas ir kaip. Tas žinojimas pasakų galabytojas. O čia va laiminga pabaiga. Įmanoma, matyt.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2015-03-30 15:29
Rasakila53
Malonu, kad svajonės pildosi.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2015-03-28 12:19
tictac_it
aha, visos šliaužiančios virsta vaivorykštiniais drugiais, prieš reinkarnaciją nepapūsi :) tokia kukli a la pasakėčia, truputį trūksta kažkur perėjimo į dialogą ... bet pastangos vertos 2-
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą