Auto portretas

Paėmęs teptuką tapiau mašinos portretą
Liejau akvarelę ir viską sudėjau į vietą
Kur sėdi-sedanas, atrodo neblogas
Kai guli ant menčių, rašomas nekrologas

Bet spėsiu dar pagulėti ir ne už ilgo
Visą naktį kaukiau, į pilną mėnulį
O, Dieve, kaip viskas čia brangu
Bet jau prašvitus, pakilau iš  „šroto“
Ir važiavau degalų, kol neišėjęs iš proto
O po to vėl per parduotuves, tik opa, opa
Tikrai sudaiktėjau jau aš, sudaiktėjus Jevr opa