Apsiapakinęs

Apsiapakinęs
Išapnuotas viduramžių freskoj
Slysti bespalviais šešėliais
Ir tokia ištįsus švietotamsa
Šventumo rūke
Tarsi atsikandi gabaliuką kokio
Šimtamečio senuko pyrago
Ir eini gult ant trupančio medžio
Šalia karvių šaltą žiemą
Šiaudų pataluos
O jei dar šypsosi ir kvėpuoja
Į skruostą kažkas ar
Tik miega praeičių susigulėjime
Tik užsimerki blaiviai apsvaigęs
Gerdamas dulkes lyg tyrą
Grigališką vėją
Ir ta ištįsus švietotamsa...