Rašyk
Eilės (72028)
Fantastika (2158)
Esė (1686)
Proza (10317)
Vaikams (2455)
Slam (48)
English (1090)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 18 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Atrodo, ir bokštas matosi... Kai užsivertęs žalią stiklą matau laipsningus purslus, juose paskendusį mėnulį, o jame apsigyvenusius tirštus dūmus... Taip paika, sakau, ir vis verčiuos ir verčiuos tuos troškius fluidus gerklėn. Visai ne, oi ne, nėra čia jokios romantikos: be gilių užmojų krentu, nebaigęs diskutuoti tūžios šopenhaueriškos valios, nuo aukšto stypaus kalnelio, kur net šakos įsikibusios paskutiniųjų laikosi. Ne, tu nesupranti, va šitaip teigė ... Kaip juokinga, visai cypteliu (ir truputį gėda), kad tiek manęs ir beliko – silpnesnio už vis vien (į kokią žemę?) dorai neįsikibsiančias šaknis. Noriu, kad tai nuskambėtų gražiau. Kad šypsotumeis dėl tos malonios estetinės jausenos. Ne, neįsivaizduok – krentu literaliai ir tiesiogiai. Kreivas veidas, ko tikies, ir sugniaužtos rankos, pažiūrėk, tarp smiliaus ir nedorojo laikau cigaretę, velniop, o įsikibęs... Šito įsivaizduoti nereikia. Aš, atrodo, dar pusiaukelėj, o jau sopa šoną ir petį kažikaip maudžia.
  Norėčiau pasakyti, kad tikrai taip – prabėga gyvenimas (visad jaunas ir ištroškęs) pro akis, išpūtęs savasias. Rituosi, ir viskas, ką matau, - tai  menki probėkšmiai, kai dar sugebu ištiest savo kairę ranką. Čiupt už žolės kuokšto... ir už drėgnos žemės spėju įsikibti. Panagiuose, matyt, juoda. Ar berūpės? Paskum vis vien juoda. Ir dangus juodas. Turėjom susirinkt anksčiau, o gavosi... kaip visad...
  Vis rituosi ir net pykina. Juokingai atrodo mano kūnas ir aš pats, bejėgiškai ir su pabaiga matuojantis savo kryčio intervalus: nuo čia iki mėlynės dilby atrodė sprindis, o šitoj pirmo ir ketvirto šonkaulio plotmėj sopės iki kito pirmadienio... Turiu omeny, jei bus pirmadienis. Tik dabar dar šlaunis nusispalvino skaudžia juoda, kuri keisis kaip visas spektras. Išliesim akvarelę ant mano kūno. Turiu omeny, jei dar būsiu kūnas.
  Palauk, velnias, aš matau tik savo besimosikuojančias kojas ir palaidas rankas su tuo deguliu tarp pirštų. Kiti tai... ak velnias, juoksis tikriausiai. Arba šnekės betiksliai, kaip matė, kaip graudžiai atrodė. Aišku, paminės, kad cigaretė negeso...

Du dunkt. Nemanau, kad dar kažkas yra už šito susidūrimo su žeme. Atsitiko. O cigaretė vis dar šviečia.
2015-03-24 09:30
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 2 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2015-04-22 17:01
la tentic
tenkešo
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2015-03-25 12:41
tictac_it
gerai ... ypač nuorūka šviečianti :) 4
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2015-03-24 10:33
kaLu
Įtraukė. Gili mintis ir aiški nuotaika.Patiko ir subtilus jumoras.

Bet bent jau man gana painu.

Tikrai jaučiasi, kad autorė gerai rašo ir mintys stiprios, bet toks keistas jausmas, tarsi mintys kapotos epizodais.Gal taip atrodo dėl santykio išorė/vidus, gal per staigūs tarp to šuoliai. Net nežinau kaip išsireikšti - toks jausmas, kai skaitai ir mėgaujies, bet erzina, kad sunku sekti ir nepamesti minties.

Arba čia aš iš pačio ryto priekabi nesuoprata :D
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą