Likimas

Lyg angelas tamsiausioje nakty,
Tu pasirodei nešina likimą.
Likimą kuris duotas kiekvienam,
Tačiau visiems skirtingas.

Laikydama likimą rankoj,
Nešei tu jį arčiau manęs.
Nors tą akimirką prasmegti skradžiai aš norėjau,
Tačiau prisėdau prieš tave.

Tada aš visą vakarą žvelgiau tau į akis,
Mačiau jas žėrint, lyg didžiausiems perlams.
Šie perlai tyliai tyliai, birėjo prie manos širdies
Tačiau spalvos, aš jų, suprast nesugebėjau.

Lyg sirena tu jūros platumoj,
Šaukei mane įšokt kartu į jūrą.
Ir tik tada, giliau pažvelgęs supratau,
Kad atnešei mano likimą.