***

Pamirštos jau audros kažkada atnešę lietų.
Rudenio šešėliai lapuos geltonuos
Ryto ašara ant balto žiedo
Ir daina paklydus vasaros laikuos

Nebereik man pasakos tavų akių žadėtos
Tarp uolų bedugnių tarp audrų
Man juokingos tavo maldos man sudėtos
Aš šešėlis ir lig šiol tamson einu

Ir nereik man meilės dovanotos
Nusipirkt pigesnę gatvėje galiu
Ir jaunystės nebereikia paaukotos
Ašaros juokingai rieda iš tavų akių