gyvenimo kalnas

tu miegi, tu šypsaisi, tu sapnuoji mane
atsibusi, pamirši, taip būna visada
nesupyksiu, suprasiu, jauna dar esi
kopiant viršūnėn mes skubam visi

užkopus dairysies, stebėsies labai
ar tai yra tai, apie ką svajota ilgai
svajota ilgai, netikėtai jau pusė
džiaukis, kas buvo; vilkis, kad bus dar

kai leistis pradėsi, kvėpuoti sunkiau
atstumas toks pats, tiktai leidies greičiau
leidies greičiau, tad bandai neskubėti
patirtis iš anapus verčia tikėti

saugaisi skardžių, uolas apeini
šypsnį suranda atsiminimai seni
tu miegi, tu šypsaisi, tu sapnuoji mane
atsibudus primins tik blakstiena drėgna