Baigiu nukvakt
pavasariui užėjus
žiūrėdama į jo
žibuokliškas akis
klausydama
varnėniško čiauškėjimo
ir varvant sulai
per išdžiūvusias
krūtis
kol jis
tas prisigėręs
prometėjas
mane myluoja
o laižo plaukus
saulėlydžio ugnis
:) Prometėjas gal visgi iš didžiosios reikėjo, nereikia taip herojaus nuvertinti - jis unikalus :) šiaip , pradedant nuo sulos varvėjimo - patiko, pagaulu :) 3