Jei leisi man tave

Man stogą neša tavo žvilgsnis, man stogą rauna tavo akys,
Tikrovė springsta ir išnyksta, beprotis metęs užsimetęs,
Nematantis kitų spalvų - tik juoda, balta ir raudona,
Kai krenta sniegas ant galvų, savas maldas kreipiu į Romą.

Man duoki savo šiltą ranką - aš tau parodysiu žvaigždynus,
Lietum vaivorykštes nusėtas, laimingų juoką ir sniegynus,
Į tavo širdį - jūros žvaigždės, pilu giliausius Okeanus,
Natom raižau tavas erdves, kurias transliuoja man Uranas.

Miegok šalia, kalbėk šiltai, šypsokis, tikintis pasauli,
Ir apkabink mane iškart, jei tau į veidą šviečia Saulė;
Aš tau rimuoju keistą ritmą, niūniuoju tau tik tai, kas tikra,
Širdim į kosmosą išėjęs ranka kalu į šaltą stiklą.

O jeigu ji (e) mane suvoks, jei ji (e) sudegins mano laiškus?..
Kas, jeigu ji (e) mane filtruos, nors šiandien viskas šitaip aišku?
Kodėl turiu tikėt tavim, jei mano siela prašo kitko?..
Kodėl turėčiau būt savim, jei nieko nebėra iš tikro?

Atsainios mano mintys liejas, kai retušuojame raides,
Minčių paleistas flow sprogdina ausis ir tylinčias gatves,
Gali man nesakyti nieko, galiu tau pasakyti aš:
„Jei leisi man tave mylėti, tave į debesis išneš. „

© 2015. 03. 02 23: 36-03 11: 03

Tekstas: Jaunius Čiulada. Įkvėpimas: Lina Daublytė.
Dedikacija. Skiriama Lina Daublytei. Už nuginkluojantį grožį.