Šiandiena aš nepanašus į save.
Kaip ir vakar toks pats.
Ilgiuoju tave į širdį, pamiršęs protą,
O tu - kalnuose...
Taip slysta mintys į žemę,
Taip tyliai šiandiena geriu.
Tavo žaizdos vėl džiugesį kelia,
Tau - aš atleist negaliu!
Nes šiandiena aš pykstu
Ir sakau „Eik po velnių“!
Tik žodžiai sudūžta
Stiklinėj alaus mielų.
„Ach, kokia kvailystė“ - sušunka
Širdis. Taip kaip aš esu.
Šiandiena aš toks kaip vakar,
Šiandiena aš čia esu.