Prisimenu su nostalgija
Žilą senovę, savo trakėną
Eiklus ir klusnus buvo žirgas
Išmetęs iš balno ne vieną
Zovada skriejant
Lietuvių skalikas
Pirmas valydavo kelią
Steko mums nereikėjo
Pentinai tik už vartelių
Kada jau užaugsiu, pasensiu
Apžergsiu grynakraujį
Veislės arabų
Kad kaulelius išnešiotų
Ir išbarstytų
Po mano gimtinę
Kad saulės niekam neužstočiau
Po šimts kvarabų