Prancūzaitės Programa Baigėsi

Kas pasilieka po tos nakties, kai kūnai atsipina viens iš kito? Po stalu dar vartosi tušti vyno buteliai, cigaretės visos surūkytos, pusnuogė ji perbėga basomis per svetainę, paskendusią sumišusiame tvaike. Neranda nei vieno gero kvapo. Tik jausmai dar užsilikę geresni už visus tuos kvapus.

Pažadina praėjusios nakties savo super herojų. Entuziazmo jo veide nebėra. Pasiteisina, jog ir ji prasčiau nei prieš vakaro programą atrodo.

- Iškviesiu tau taksi, kad nepavėluotum į darbą. Pats dar tikrai negaliu sėsti už vairo.

Manu palaiko tai rūpestingumo ženklu.

Palydėjo iki kiemo, įsodino į taksi, sumokėjo. Atsisveikinant pakštelėjo viens kitam į žandą. Tarytumei draugai. Važiavo į darbą šypsodamasi. Su naujai užgimusiais jausmais. „Tai buvo vėl svaičiojimai apie tave“. Kas juos įžiebė Manu prigesusioje širdyje? Kiek šiame procese prisidėjo alkoholis ir tabakas?

Kai nesulaukė skambučio dieną, antrą, trečią... suprato - jos programa jau baigėsi. Ryte. Išsirangius iš jo lovos.

Ko ji neįvertino?

Neatliko namų darbų prieš susitikdama su savo herojumi. Neapibrėžė santykių ribų, neįsivertino rizikos, nesukurpė pabėgimo plano. Kodėl? Nes ji nenorėjo pabėgti.

Kodėl dažnai moterys nori veltis į gilesnius santykius po vienos nakties nuotykio? Pirma priežastis - nes jos nelaiko tai vienanaktiniu nuotykiu. Jau gulasi į lovą, pajutusios ne tik aistrą ir įgeidį, bet ir prieraišumą, kuris po sekso tik padidėja... Naivuolėms per naktį užauga sparnai ir didelis įtikėjimas, jog po visų šitų gimnaztinių pratimų ir aimanų išsivystys rimti santykiai.  Ir štai pirmosios pasekmės. Jei nepasirengei pabėgimo plano, nes pamanei, jog laikas rimtiems santykiams, tapsi to procesu jautriuoju sraigteliu.  Jei tu nepabėgsi pati, pabėgs tavo herojus. Anot jo, jis nežino, ko norįs, jis nepasiruošęs naujiems santykiams ir bla bla bla bla. Ar tai vadinama jo sąžine tie nevykę teisinimasi? Ar dingusieji lyg į vandenį yra apsukresni?

Jie prabuvo kartu 5 valandas. Ką renkiesi: pinigus ar antrą pasimatymą? Ir Manu buvau ta, kuri žinojo, jog ryte ji jau planuos sekančio vakaro programą, tik žymiai prasmingesnę. Bet herojus jai įdavė pinigus. Nučiupinėtus, nešvarius dvokiančius banknotus.

Prasilenkia su žmonėmis, rankose gniauždama tušu išterliotą servetėlę. Jie svetimi, visi, iki kolei kuris nors vyras netaps dar vienu jos herojumi. O ausinukas groja garsiai, nebeįskaitomos žmonių mintys, tik girdisi...

Kai bėgau, bėgau debesų takais,
Galbūt atitrūkau šiek tiek per daug.
Kaip rasti tai, kas tęsiasi amžinai?
Tu man leidai, o gal privertei likti aukštai.

Ir nieko nieko panašaus į šį pasaulį,
Ir nieko nieko, kas primintų blogas mintis.
Ir nieko nieko panašaus į sutryptą meilę,
Ir nieko nieko panašaus į tavo akis.

Vakare užverčiu dar vieną savo knygos prirašytą puslapį. Rytoj pradėsiu naują skyrių. Naujame baltame puslapyje visai ne balta istorija.

Ir n kartų savo istorijas primesiu kažkam kitam. Jam, jiems, Manu...