Tavo širdis,
Lyg juoda anglis,
Tepa mano rankas,
Paryškina nematomas kančias,
Kapsi į tavo plaukus,
Mano juoko lašai,
Pavasario paukščiui sugiedus,
Ant vėsios žolės parkritai,
Pasimetusių sielų šilti garai,
Šildė mūsų atvėsusius kūnus,
Gintaro pasakas mums šnabždėjo sakai,
Ir neišvengiama mirtis mums statė rūmus.